Kai žmogus kreipiasi dėl verslo, dažniausiai jo noras būna labai paprastas – reikia daugiau klientų, daugiau užsakymų, daugiau pinigų. Ir tai visiškai suprantama. Jeigu parduotuvėje tylu, telefonas neskamba, žmonės klausia, domisi, bet kažkodėl neperka, pirmoji mintis ir būna – reikia kažko pinigams, klientams, sėkmei.

Tačiau verslo magijoje aš niekada nepradėčiau nuo pinigų kvietimo.

Nes pats verslas turi savo energetiką. Nesvarbu, ar tai didelė įmonė, mažytė parduotuvėlė, grožio kabinetas, internetinė prekyba, ar žmogus tiesiog dirba pats sau. Ten, kur nuolat juda pinigai, ateina žmonės, vyksta mainai, gimsta norai, pavydas, džiaugsmas, pyktis, nusivylimas, ilgainiui susiformuoja labai savitas energetinis laukas.

Ir tas laukas prisimena daug daugiau, negu mums atrodo.

Jame lieka geri laikai, kai klientai ėjo vienas po kito ir pinigai judėjo lengvai. Bet jame lygiai taip pat lieka nesėkmingi laikotarpiai, konfliktai, skolos, barniai, baimė prarasti verslą, nepatenkintų žmonių emocijos, konkurentų pavydas. Kartais žmogus metų metus dirba vienoje vietoje ir nė nesusimąsto, kiek visko per tą laiką ten susikaupė.

Todėl būna, kad verslas tarsi be aiškios priežasties pradeda gesti. Dar vakar viskas buvo normalu, o paskui lyg kažkas užsidarė. Žmonės ateina, bet išeina nieko nenusipirkę. Parašo dėl paslaugos ir dingsta. Atsiranda keistų išlaidų. Vieną skylę užkamšai – tuoj atsiveria kita. Pinigų lyg ir uždirbama, bet jų vis nėra.

Žinoma, ne kiekvieną nesėkmę reikia iš karto nurašyti magijai. Kartais priežastys būna visiškai žemiškos. Tačiau būna ir kitaip. Būna vietų, į kurias įėjus net fiziškai pajunti sunkumą. Atrodo, viskas gražu, prekės geros, žmogus stengiasi, o būti ten nesinori. Ir būna priešingai – užsuki visai trumpam, o kažkas traukia pasilikti, apžiūrėti, nusipirkti ir paskui dar sugrįžti.

Senieji prekybininkai tokius dalykus žinojo labai gerai. Gal jie nevartojo šiandien mums įprastų žodžių apie energetinius laukus ir pinigų kanalus, bet savo prekybos vietas saugojo rimtai. Buvo saugomas slenkstis, kasa, prekės, pinigai, pati vieta. Buvo žiūrima, kas įeina, kas išeina, kas pirmasis tą dieną peržengia slenkstį. Buvo atliekami valymai, statomos apsaugos, daromi talismanai, o tik po to kviečiama sėkmė ir pirkėjai.

Ir man būtent čia slypi visa verslo magijos esmė.

Negalima nuolat kviesti pinigų ten, kur jiems nėra vietos pasilikti.

Jeigu verslo energetika užteršta, pirmiausia ją reikia išvalyti. Jeigu matai svetimo pavydo, blogo linkėjimo ar sąmoningo poveikio pėdsakus – pirmiausia tvarkaisi su tuo. Jeigu pati vieta sunki, valoma vieta. Jeigu problema eina per žmogų, kuris tą verslą valdo, tada vien patalpų smilkymas nieko neišspręs – reikia dirbti ir su pačiu žmogumi.

Todėl prieš rimtesnius darbus man svarbi diagnostika. Ne vien tam, kad ieškotume, ar kas nors „padarė“. Man daug įdomiau pamatyti, kur iš tikrųjų stringa visas mechanizmas. Ar uždarytas klientų kelias? Ar silpnas pinigų srautas? Ar pinigai ateina, bet neužsilaiko? Ar verslas traukia daug tuščio dėmesio – žmonės klausia, domisi, žada, bet iki pinigų reikalas taip ir nenueina? Ar pati vieta prisigėrusi senos, sunkios energijos?

Ir tik tada galima spręsti, ko iš tikrųjų reikia.

Senose verslo valymo praktikose dažnai sutinkame labai paprastus dalykus – dilgėlę, ugnį, vašką, vandenį, žvakes, psalmes. Ir man visada įdomu, kad ypatingas dėmesys skiriamas kampams ir slenksčiui.

Kampuose nuo seno buvo valoma tai, kas užsistovi. O slenkstis apskritai nėra paprasta namo ar parduotuvės dalis. Magijoje tai riba. Per slenkstį žmogus ne tik įeina į patalpą – kartu su savimi jis atsineša savo mintis, nuotaiką, pavydą, pyktį, gerus arba blogus linkėjimus. Per tą patį slenkstį ateina ir mūsų klientai, ir mūsų pinigai.

Todėl tiek daug senųjų prekybos burtų buvo daroma būtent prie durų.

Kai verslas išvalytas, jo negalima palikti atviro viskam iš naujo. Po valymo eina apsauga. Ir štai apie ją, mano manymu, apskritai nereikėtų daug kalbėti.

Kas saugoma, tas saugoma tyliai.

Jeigu verslui padarytas apsauginis darbas, nebūtina apie jį pasakoti draugams, klientams ir pažįstamiems. Nereikia rodyti, kur padėtas talismanas, kas paslėpta prie slenksčio ar ką laikote prie pinigų. Senosiose maginėse tradicijose ne veltui buvo sakoma, kad atliktas darbas mėgsta tylą. Kuo mažiau svetimų akių ir svetimų kalbų, tuo geriau.

Ir tik tada, kai vieta išvalyta ir uždaryta nuo to, ko mums nereikia, galima pradėti kviesti tai, ko norime.

Tada jau ateina pinigų ir klientų magija.

Čia senosios praktikos labai gražios savo paprastumu. Naudojami grūdai, monetos, medus, cukrus, lietaus ar sniego vanduo. Ir nė vienas iš šių dalykų neatsirado atsitiktinai.

Grūdas nuo senų laikų yra dauginimosi ir gausos ženklas. Iš vieno grūdo gimsta daug. Moneta kviečia kitą monetą. Medumi saldinamas kelias, kad žmonėms būtų gera ateiti ir norėtųsi sugrįžti. Vanduo neša judėjimą, o iš dangaus krintantis lietus nuo seno siejamas su gausa – lašų nesuskaičiuosi, tad ir pinigų tegul ateina tiek, kad jų nereikėtų skaičiuoti iš baimės.

Tai labai sena magijos taisyklė – panašus šaukia panašų.

Todėl man visada šiek tiek keista, kai verslo magija sutraukiama į vieną žalią žvakę ir norą „duok man daugiau pinigų“. Tikras darbas su verslu yra daug platesnis.

Kartais reikia pritraukti.

Kartais reikia apsaugoti.

Kartais reikia gerai išvalyti.

O kartais reikia pirmiausia sustoti ir pasižiūrėti, kodėl pinigai ateina pro vienas duris, o pro kitas taip pat greitai išeina.

Ir dar yra vienas dalykas, kurio negalima pamiršti. Mažame versle žmogus ir jo veikla labai greitai susiriša energetiškai. Jeigu metų metus dirbi savo rankomis, pats bendrauji su klientais, pats priimi pinigus, pats dėl jų jaudiniesi, tavo būsena neišvengiamai persiduoda tam, ką kuri.

Kartais žmogus sako: „Man uždarė pinigų kelią.“

Pradedi žiūrėti, o ten ne visada yra svetimos rankos. Kartais žmogus pats taip ilgai gyveno baimėje, kad nebus pinigų, taip bijojo prarasti klientus, taip įsitempęs laukė kiekvieno užsakymo, kad jo paties pinigų srautas pasidarė sunkus.

O būna ir priešingai. Verslas pradeda kilti, žmogui pradeda sektis, ir kartu atsiranda daug daugiau akių. Ne visos jos žiūri geranoriškai. Ne kiekvienas pavydas yra maginis puolimas, bet nuolatinio svetimo pavydo aš taip pat nenuvertinčiau. Ypač tada, kai žmogaus veikla yra vieša ir jo sėkmę mato daug žmonių.

Štai kodėl verslo magija man prasideda ne nuo klausimo: „Kokį ritualą padaryti, kad būtų daugiau pinigų?“

Pirmas klausimas turėtų būti visai kitas:

„Kas dabar vyksta su mano verslo energetika?“

O kai jau žinai atsakymą, tada ir tampa aišku, ką daryti toliau – valyti, saugoti, atverti kelius, stiprinti klientų srautą ar kviesti pinigus.

Nes pinigus galima kviesti.

Bet pirmiausia reikia pasirūpinti, kad jie turėtų kur ateiti, kad kelias iki jūsų būtų atviras ir kad atėję jie norėtų pasilikti.