Meilės magijoje egzistuoja labai skirtingi darbai. Vieni skirti jau esančiai simpatijai sustiprinti, santykiams harmonizuoti, šilumai ar artumui tarp dviejų žmonių skatinti. Tačiau yra ir visai kita kategorija – poveikiai, kuriais siekiama paveikti konkretaus žmogaus jausmus, mintis, potraukį ir jo pasirinkimą. Vienas žinomiausių tokių poveikių slavų magijos tradicijoje vadinamas privorotu (rus. приворот).

Lietuviškai dažniausiai sakome meilės pririšimas, tačiau, mano nuomone, šis pavadinimas ne visai perteikia privoroto esmę. Tai nėra paprastas „meilės burtas“, kuris staiga sukuria gražią ir laimingą meilę. Ezoterinėje tradicijoje privorotas laikomas prievartiniu poveikiu, kurio tikslas – nukreipti žmogaus dėmesį ir trauką į konkretų asmenį, net jeigu natūraliai tokio stipraus jausmo anksčiau nebuvo.

Ir būtent čia slypi svarbiausias skirtumas. Natūrali meilė ir privorotas – ne tas pats.

Žmogus gali būti šalia, gali ilgėtis, nuolat galvoti apie kitą, jausti stiprią fizinę ir emocinę trauką, tačiau tai dar nereiškia, kad jo viduje atsirado harmoninga meilė. Tradicinėje magijoje manoma, kad kuo stipriau žmogaus natūrali valia priešinasi tokiam poveikiui, tuo daugiau jo elgesyje gali atsirasti prieštaravimų.

Kaip, pagal magijos tradiciją, žmogų gali pasiekti privorotas?

Privorotų yra daugybė. Skiriasi jų tradicijos, ritualinės technikos, stiprumas ir tikslai. Tačiau kalbant apie poveikio perdavimą galima išskirti dvi pagrindines kryptis.

Pirmoji – kai poveikis siejamas su fiziniu nešikliu, dažniausiai maistu ar gėrimu. Maginėje tradicijoje tikima, kad rituališkai paruoštas daiktas, maistas ar gėrimas tampa priemone, per kurią poveikis pasiekia konkretų žmogų.

Antroji – išorinis ritualinis poveikis, kai žmogui nereikia nieko suvalgyti ar išgerti. Tokiais atvejais poveikis siejamas su ritualiniu darbu ir energetiniu ryšiu su konkrečiu žmogumi. Kai kuriose tradicijose jis dar siejamas su artimu fiziniu kontaktu – prisilietimais, apkabinimais, bučiniais ar seksualiniu ryšiu.

Kodėl tai apskritai svarbu žinoti? Todėl, kad tradiciniuose ezoteriniuose šaltiniuose skirtingos poveikio formos siejamos ir su skirtingais požymiais.

Kai žmogus tarsi nustoja gyventi savo gyvenimą

Vienas ryškiausių privoroto požymių laikomas nenormaliai stiprus susitelkimas į vieną konkretų žmogų.

Mintys apie jį pradeda užimti vis daugiau vietos. Žmogui darosi sunku susikoncentruoti į darbą, šeimą, draugus ar ankstesnius pomėgius. Tai, kas dar neseniai buvo svarbu, pamažu praranda reikšmę.

Visas pasaulis tarsi susiaurėja iki vieno žmogaus.

Iš pirmo žvilgsnio tai labai panašu į stiprų įsimylėjimą. Ir būtent todėl vien šio požymio niekada nepakanka. Daug svarbiau stebėti, kas vyksta toliau ir ar žmogaus elgesys nepradeda prieštarauti jo paties charakteriui bei ankstesniems pasirinkimams.

Traukia taip stipriai, kad pats nesupranta kodėl

Privorotui priskiriama trauka gali būti labai intensyvi. Žmogus ilgisi, ieško kontakto, nori susitikti, nuolat galvoja apie tą patį asmenį. Net nusprendęs nutraukti ryšį po kurio laiko gali vėl pats prie jo sugrįžti.

Čia atsiranda vienas įdomiausių privoroto požymių – vidinis prieštaravimas.

Žmogų traukia, bet kartu jis nori pabėgti.

Jis gali nepaprastai ilgėtis žmogaus, o susitikęs su juo staiga pasijusti nejaukiai ar tapti irzlus. Gali prisiekti, kad daugiau nebegrįš, o po kelių dienų pats ieškoti kontakto. Gali sakyti, kad negali be to žmogaus gyventi, tačiau būdamas šalia jo jausti ne tik trauką, bet ir nepaaiškinamą atstūmimą.

Ezoterinėje tradicijoje toks „noriu – nenoriu“, „traukiuosi – bėgu“ laikomas vienu iš požymių, kad žmogaus natūralūs jausmai gali konfliktuoti su išorine įtaka.

Keičiasi žmogaus charakteris ir emocijos

Artimieji dažnai pirmieji pastebi, kad žmogus pasidarė tarsi nebe savas.

Jis gali tapti irzlus, agresyvesnis, nekantrus. Ypač stipri reakcija gali kilti tada, kai šeima ar draugai pradeda kalbėti apie jo naująjį susižavėjimą, kritikuoja santykius arba bando žmogų atkalbėti.

Kartais reakcija būna visiškai neproporcinga situacijai.

Žmogus, kuris anksčiau gebėjo ramiai išklausyti kitokią nuomonę, staiga ima gintis, pykti, nutraukia pokalbį arba apskritai atsiriboja nuo tų, kurie nepritaria jo santykiams.

Vėlgi, taip gali elgtis ir tiesiog stipriai įsimylėjęs žmogus. Todėl svarbus ne vien pats pyktis. Svarbu tai, kiek stipriai ir kaip staiga žmogus pasikeitė.

Pradeda irti ankstesni ryšiai

Originaliame privoroto aprašyme šiam požymiui skiriama nemažai dėmesio.

Žmogus gali pradėti tolti ne tik nuo partnerio ar sutuoktinio. Keistis gali santykiai su draugais, artimaisiais ir kitais žmonėmis, kurie iki tol buvo svarbi jo gyvenimo dalis.

Atsiranda konfliktų ten, kur anksčiau jų beveik nebuvo. Seni draugai pradeda erzinti. Bendravimas tampa našta. Žmogus vis mažiau nori būti su savo įprasta aplinka ir vis daugiau laiko bei dėmesio skiria vienam konkrečiam asmeniui.

Ezoterinėje tradicijoje tai aiškinama tuo, kad privoroto poveikis keičia ne vien žmogaus trauką. Pasikeitusi jo energetinė būsena pradeda veikti ir kitus ryšius – tai, kas dar vakar buvo artima, šiandien gali pradėti kelti antipatiją.

Būtent todėl privoroto pasekmėmis laikomas ne tik nenormaliai sustiprėjęs vienas ryšys, bet kartais ir viso ankstesnio žmogaus socialinio bei emocinio gyvenimo griuvimas.

Poveikis per maistą ar gėrimą

Tradiciniuose šaltiniuose atskirai aprašomi privorotai, kurių poveikis, kaip tikima, perduodamas per maistą arba gėrimą.

Su tokia poveikio forma siejamos staigios organizmo reakcijos po konkretaus maisto ar gėrimo – pykinimas, skrandžio sutrikimas ar net vėmimas. Maginėje tradicijoje tai aiškinama kaip organizmo reakcija į jam svetimą energetinę informaciją.

Minimas ir kitas požymis – pasikeitęs skonis. Žmogus gali staiga nebenorėti maisto, kurį visada mėgo, arba priešingai – pradėti rinktis tai, ko anksčiau beveik nevalgydavo.

Žinoma, vien pasikeitęs apetitas ar skrandžio sutrikimas nėra pagrindas kalbėti apie privorotą. Tokie požymiai turi daugybę paprastų priežasčių. Ezoterinėje diagnostikoje jie įgauna reikšmę tik tada, kai sutampa su ryškiais ir nepaaiškinamais žmogaus emocijų, elgesio bei santykių pokyčiais.

Poveikis, siejamas su fiziniu kontaktu

Kita originale minima forma – išorinis ritualinis poveikis, susietas su artimu fiziniu kontaktu.

Čia vėl atsiranda tas pats dvilypumas.

Viena vertus, žmogus gali jausti labai stiprią fizinę trauką ir patirti ryškius jausmus. Kita vertus, kartu gali atsirasti sunkiai paaiškinamas atstūmimas, nepatogumas ar net pasišlykštėjimas žmogumi, su kuriuo ką tik buvo artimas.

Tradiciniuose šaltiniuose su tokia poveikio forma taip pat siejamos netikėtos odos reakcijos po kontakto – paraudimas, niežėjimas ar bėrimai. Tačiau ir čia svarbu nepamesti sveiko proto: pats savaime toks fizinis simptomas apie jokį privorotą nepasako.

Svarbi visa situacija ir jos kontekstas.

Privorotas ar tiesiog stiprus įsimylėjimas?

Tai turbūt pats svarbiausias klausimas.

Nes įsimylėjimas irgi gali būti audringas. Žmogus gali nuolat galvoti apie kitą, nemiegoti naktimis, keisti planus, daugiau laiko skirti naujam partneriui, mažiau bendrauti su draugais ir kartais priimti sprendimus, kurių aplinkiniai visiškai nesupranta.

Visa tai dar nėra privoroto įrodymas.

Ezoterinėje diagnostikoje daugiau dėmesio skiriama staigiam ir žmogui nebūdingam pokyčiui.

Jeigu žmogaus jausmai vystėsi natūraliai, santykiai augo palaipsniui ir jo elgesys turi suprantamą priežastį, ieškoti magijos vien todėl, kad kažkas įsimylėjo, būtų absurdiška.

Visai kitaip vertinama situacija, kai žmogus per labai trumpą laiką pasikeičia neatpažįstamai. Kai atsiranda sunkiai kontroliuojama trauka, tačiau kartu – stiprus vidinis pasipriešinimas. Kai žmogus pats nesupranta, kodėl negali atsitraukti. Kai ima byrėti seni ryšiai, keičiasi charakteris, atsiranda nepaaiškinamas dirglumas, o visas gyvenimas pradeda suktis aplink vieną asmenį.

Vienas požymis nieko neįrodo. Du taip pat gali būti paprasčiausias sutapimas.

Todėl privorotas nėra nustatomas pagal principą: „jis pasikeitė – vadinasi, kažkas jį užbūrė“.

Vertinama visa žmogaus būsenos, elgesio, santykių ir įvykių visuma.

Ir čia yra pagrindinis dalykas, kurį verta prisiminti: privorotas slavų magijos tradicijoje nėra gražesnis žodis meilei. Tai sąmoningas bandymas pakeisti kito žmogaus natūralią trauką ir pasirinkimą.

Todėl stipri trauka dar nėra meilė.

O ne kiekviena meilė, kurios nesupranta aplinkiniai, yra privorotas.