Visai atsitiktinai internete perskaičiau vienos merginos įrašą.

„Merginos, tik nesijuokite... Mano vaikino tėvai dviem savaitėms išvyksta, todėl gyvensiu pas jį. Draugaujame jau pusantrų metų. Santykiai geri, bet norėčiau, kad per tas dvi savaites jis prie manęs taip priprastų, jog daugiau nė vienos nakties neįsivaizduotų be manęs. Gal ką nors įmaišyti į maistą? Gal pagaminti ką nors ypatingo? O gal palikti kokį savo daiktą jo kambaryje? Pasidalinkite senais močiučių meilės burtais, kurie tikrai veikia..."

Tai ne vienintelis toks įrašas. Internete jų galima rasti šimtus. Vieni pataria užkalbėti maistą ar gėrimą, kiti siūlo palikti tam tikrą daiktą mylimo žmogaus namuose, treti dalijasi ilgesio burtais ar kitais meilės pririšimais. Daugeliui visa tai atrodo tik nekaltas būdas sustiprinti jausmus.

Tačiau meilės pririšimas nėra žaidimas.

Vienas seniausių būdų – užkalbėti maistą arba gėrimą. Tokiu būdu energetinė programa perduodama per tai, ką žmogus priima į savo kūną. Pirmiausia ji paliečia emocijas, vėliau – mintis, o ilgainiui pradeda keisti ir žmogaus elgesį. Žmogus vis dažniau galvoja apie vieną asmenį, jaučia ilgesį, norą būti kartu, nors pats dažnai nebesupranta, kodėl tie jausmai tokie stiprūs.

Ilgainiui natūralūs jausmai pradeda persipinti su priklausomybe. Meilė tampa ne pasirinkimu, o poreikiu. Vietoje laisvos valios atsiranda vidinis nerimas, kai šalia nėra žmogaus, prie kurio buvo atliktas pririšimas.

Ne mažiau žinomi ir vadinamieji pakištukai (rus. poklad).

Tai specialiai paruošti daiktai, kurie nepastebimai paliekami žmogaus namuose, automobilyje, darbo vietoje ar tarp jo asmeninių daiktų. Toks daiktas tampa energetinės programos nešėju ir veikia tol, kol lieka ten, kur buvo padėtas.

Dažniausiai pakištukais siekiama sustiprinti prisirišimą, sukelti seksualinį potraukį, ilgesį arba nuolatinį norą grįžti pas konkretų žmogų. Tačiau kartu keičiasi ir visa žmogų supanti erdvė. Namuose atsiranda daugiau įtampos, konfliktų, sunkumo jausmo, o kartais šį poveikį pajunta ir kiti kartu gyvenantys žmonės.

Dar vienas dažnas meilės pririšimo būdas – ilgesio burtai.

Jų tikslas – sukelti žmogui tokią būseną, kad be konkretaus asmens jis nebegalėtų jaustis ramus. Atsiranda vidinė tuštuma, nerimas, nuolatinis noras skambinti, rašyti ar ieškoti susitikimų. Tokia būsena labai panaši į priklausomybę – ramybė ateina tik tada, kai šalia yra žmogus, prie kurio buvo atliktas pririšimas.

Štai kodėl meilės pririšimai visais laikais buvo laikomi vienais sudėtingiausių maginių darbų. Jų tikslas – ne padėti dviem žmonėms atrasti vienas kitą, bet pakeisti kito žmogaus jausmus ir pasirinkimus.

Būtent todėl prieš ryžtantis tokiems veiksmams verta labai gerai pagalvoti.

Ar tikrai sieki meilės?

O gal nori, kad žmogus paprasčiausiai negalėtų nuo tavęs pasitraukti?

Labiausiai stebina tai, kad internete tokie dalykai dažnai vadinami nekaltais triukais arba senais močiučių receptais. Tačiau kiekvienas maginis poveikis turi savo tikslą ir savo pasekmes. Kuo stipresnis bandymas paveikti kito žmogaus valią, tuo stipresnė gali būti ir jo kaina.

Todėl prieš bet kokį meilės darbą visada pirmiausia reikia suprasti pačią situaciją. Ne kiekvieniems santykiams reikalingas pririšimas. Kartais užtenka pašalinti susikaupusį negatyvą, išspręsti nesusikalbėjimą, atkurti nutrūkusį ryšį ar tiesiog leisti jausmams sugrįžti natūraliai.

Tik tada galima spręsti, kokios pagalbos iš tikrųjų reikia.