Porčia (порча): kai maginis poveikis turi adresą

Porčia (порча): kai maginis poveikis turi adresą

Yra laikotarpių, kai žmogui tiesiog nesiseka. Sugenda automobilis, nutrūksta santykiai, nepavyksta darbas, iš rankų išslysta pinigai. Gyvenimas niekam nepažadėjo eiti tiesia linija, todėl kiekvienos nesėkmės vadinti magija būtų kvaila.

Tačiau būna ir kitaip.

Vienas nepavykęs reikalas – sutapimas. Antras – blogas laikas. Trečią kartą žmogus jau pradeda kaltinti save. Gal ne ten einu? Gal ne taip darau? Jis keičia planus, žmones, darbą, kartais net visą savo gyvenimą, bet po kurio laiko pamato keistą dalyką – aplinkybės keičiasi, o griūva vis toje pačioje vietoje.

Štai čia prasideda visai kita istorija.

Maginėje tradicijoje toks kryptingas destruktyvus poveikis vadinamas porčia (порча). Lietuviškai galima sutikti įvairių pavadinimų – pagadinimas, energetinis ar maginis pakenkimas, tačiau nė vienas jų iki galo neatstoja senojo termino. Todėl aš paliksiu jį tokį, koks jis yra – porčia.

Nes porčia nėra tiesiog „blogas negatyvas“. Ji turi kryptį. Ir ji turi adresą.

Ji nebūtinai griauna viską

Man atrodo, čia žmonės dažniausiai ir apsigauna. Įsivaizduoja, kad jeigu žmogui padaryta porčia, jis turi iš karto prarasti darbą, pinigus, šeimą, sveikatą ir dar tą pačią savaitę sudaužyti automobilį.

Nebūtinai.

Jeigu poveikis nukreiptas į pinigus, gali pradėti griūti būtent finansinė gyvenimo dalis. Žmogus dirba, stengiasi, atsiranda galimybių, tačiau pinigai tarsi neužsibūna. Vienas pajamų šaltinis užsidaro, kitas taip ir neatsidaro, jau beveik sutartas reikalas paskutinę akimirką žlunga. Ir keisčiausia – vos atrodo, kad pagaliau pavyko išlipti, atsiranda nauja skylė, į kurią viskas vėl subyra.

Jeigu smūgis nukreiptas į žmonių ryšius, vaizdas bus kitoks. Prasideda nesusipratimai, konfliktai, nutrūksta naudingi kontaktai, tolsta artimieji. Žmogus gali būti tas pats, gyventi tame pačiame mieste, dirbti tą patį darbą, tačiau aplink jį pamažu ima formuotis keista tuštuma.

O jeigu poveikis nukreiptas į šeimą – byrėti pradeda šeima.

Porčia nebūtinai daužo visus langus. Kartais ji metodiškai daužo vieną.

Pavojingiausia, kai žmogus pradeda sau kenkti pats

Yra dar viena porčios pusė, kuri man atrodo gerokai klastingesnė už paprastą nesėkmių virtinę.

Žmogus pradeda keistis.

Ramus tampa irzlus. Tas, kuris mokėjo susitarti, pradeda konfliktuoti. Atsakingas žmogus staiga priima sprendimus, kurie akivaizdžiai jam nenaudingi. Nutraukia reikalingus ryšius, atsisako geros galimybės, susipyksta su tais, kurie buvo jo atrama.

Ir kartais tik po ilgesnio laiko atsisuka atgal ir pats savęs klausia:

„Kodėl aš taip padariau?“

Tarsi kažkuriuo momentu žmogus būtų pradėjęs savo rankomis ardyti tai, ką iki tol metų metus statė.

Čia ir slypi viena nemaloniausių tokio poveikio savybių. Ne visada reikia iš žmogaus kažką atimti. Kartais pakanka pakeisti jo būseną taip, kad jis pats pradėtų uždarinėti sau duris.

Ta pati siena, kad ir kur eitum

Porčia gali pasirodyti ir kaip keistas pasikartojimas.

Žmogus bando vieną kelią – nepavyksta. Pasirenka kitą – istorija kartojasi. Pakeičia darbą, aplinką, pradeda viską iš naujo, bet po kurio laiko vėl atsiduria beveik tame pačiame taške.

Ir tada jau kyla klausimas: kiek kartų tą patį galima nurašyti atsitiktinumui?

Todėl žiūrint į tokią situaciją man svarbi ne viena nesėkmė. Svarbu pamatyti visą grandinę. Nuo ko ji prasidėjo? Kada gyvenimas pradėjo suktis ne į tą pusę? Kas tuo metu pasikeitė? Ir kodėl, kad ir ką žmogus darytų kitaip, smūgis vis grįžta į tą pačią vietą?

Kartais atrodo, kad žmogus eina skirtingais keliais, o kažkodėl visi jie atveda prie tų pačių užrakintų durų.

Porčia turi daug veidų

Magijoje porčia skirstoma pagal tai, į ką ji nukreipta. Aprašomi poveikiai pinigams, šeimai, žmogaus charakteriui, ryšiams su kitais žmonėmis, giminės linijai, sveikatai, taip pat darbai, kurių tikslas – įsukti žmogų į nuolatinių nesėkmių ratą.

Todėl klausimas „ar yra porčia?“ man visada atrodo per siauras.

Jeigu ji yra, daug įdomiau suprasti – kokia jos kryptis?

Kur prasidėjo griūtis? Ką žmogus praranda vėl ir vėl? Kuri jo gyvenimo dalis tarsi užsidarė? Ir kodėl, net pakeitus aplinkybes, istorija kartojasi?

Žinoma, ne kiekviena nesėkmių virtinė yra magija. Kartais blogas etapas yra tiesiog blogas etapas. Tačiau kai atsiranda kryptis, pasikartojimas ir jausmas, kad gyvenimas vis smogia į vieną ir tą pačią vietą, tada jau verta žiūrėti giliau.

Nes porčia nėra chaosas.

Chaosas blaškosi į visas puses. Porčia žino, kur eina.