„Neleisk kiekvienam savo vaiko girti. Nežinai, kokia akimi žmogus žiūri.“

Šiuos žodžius dar galima išgirsti iš vyresnių žmonių. Ir ne šiaip sau. Ne veltui vaikus taip saugodavo nuo svetimų akių.

Mažo vaiko energetinė apsauga laikoma dar nesustiprėjusia, todėl svetimas pavydas, pikta mintis ar net pernelyg stiprus susižavėjimas gali jį paveikti. Nužiūrėjimui nebūtinai reikalingas sąmoningas noras pakenkti. Kartais žmogus gali nuoširdžiai žavėtis vaiku, nė nesusimąstydamas apie savo žvilgsnio galią.

Jeigu po svečių apsilankymo kūdikis tapdavo neramus, verkdavo, sunkiai užmigdavo, močiutės neretai griebdavosi joms žinomų apsauginių priemonių. Vienos kalbėdavo maldas, kitos prausdavo užkalbėtu vandeniu, trečios atlikdavo iš savo motinų ir senelių perimtus užkalbėjimus.

Apsaugai naudoti ir įvairūs daiktai – raudonas siūlas, kryželis, specialiai paruoštas amuletas. Kiekvienas jų turėjo savo paskirtį, tačiau visus vienijo tas pats siekis – apsaugoti vaiką nuo blogos akies, pavydo ir piktų linkėjimų.

O kaip mūsų paaugliai?

Apie kūdikių nužiūrėjimą kalbama daug, tačiau kodėl taip retai prisimename vyresnius vaikus?

Juk pavydas nesibaigia vaikui pradėjus lankyti mokyklą. Priešingai – atsiranda konkurencija, apkalbos, patyčios, priešiškumas. Vienas pavydi geresnių pažymių, kitas gražesnių drabužių, trečias negali susitaikyti su tuo, kad kažkam labiau sekasi ar jis sulaukia daugiau dėmesio.

Paauglių aplinkoje kartais susikaupia tiek pykčio ir priešiškumo, kad net suaugusiam žmogui būtų sunku visa tai atlaikyti. O juk vaikai ne visada pasakoja tėvams, ką išgyvena mokykloje ar tarp draugų.

Apsauginiais užkalbėjimais prašoma saugoti ne tik nuo svetimos akies, bet ir nuo pikto liežuvio, pavydaus žmogaus, blogo linkėjimo. Todėl apsauga skiriama ne vien kūdikiams. Ji gali lydėti vaiką ir vėliau, kai jo gyvenime atsiranda vis daugiau žmonių, kurių ketinimų tėvai negali žinoti.

Žinoma, ne kiekvienas vaiko nerimas ar pasikeitęs elgesys reiškia nužiūrėjimą. Kartais priežastys slypi mokykloje, santykiuose su bendraamžiais ar sveikatos problemose, kurioms reikia tiesioginio dėmesio.

Motinos malda ir apsauginis žodis

Motinos apsauginis žodis turi ypatingą vietą tarp užkalbėjimų. Jis tariamas su vienu stipriausių troškimų – apginti savo vaiką nuo visko, kas jam gali pakenkti.

Neatsitiktinai apsauginiuose šnabždesiuose kartojami žodžiai: „Uždenk, apgink, užstok, išsaugok.“ Jais prašoma globos nuo blogos akies, pikto žodžio ir svetimos neigiamos įtakos.

Tačiau motinos malda nėra vienintelis apsaugos būdas. Tam naudojami ir individualiai paruošti amuletai, užkalbėjimai bei apsauginiai ritualai. Vieni skirti kasdienei globai, kiti – konkrečiai apsaugai nuo nužiūrėjimo ar piktų linkėjimų.

Apsauga neturi būti siejama su nuolatine baime. Vaikui nereikia pasakoti, kad aplink jį tyko prakeiksmai ar pavojingos akys. Apsauginis darbas gali būti atliekamas tyliai, be bauginimų ir nereikalingo nerimo.

Manau, kad vaikų energetinė apsauga šiandien yra nepelnytai primiršta magijos sritis. Mes rūpinamės vaikų sveikata, mokslu, ateitimi, tačiau apie dvasinę globą ir apsauginio žodžio reikšmę kalbame vis rečiau.

Vaikas užauga, išeina į pasaulį, sutinka daugybę žmonių, tačiau motinos palaiminimas lieka su juo. Apsauginis žodis, malda ar specialiai paruoštas amuletas – tai skirtingi būdai pasirūpinti jo dvasine globa.

„Tikra Magija“ atlieku individualius vaikų ir paauglių apsaugos ritualus nuo nužiūrėjimo bei neigiamos energetinės įtakos, taip pat gaminu apsauginius amuletus. Apsaugos būdas parenkamas atsižvelgiant į vaiko amžių ir tėvų ar teisėtų globėjų kreipimosi priežastį.